Apie mald
Katalik Banyios Katekizmas apie krikionik mald: IV dalis (25582865)
mogus ieko Dievo. Visos religijos liudija, kad esminis dalykas mogui yra iekoti Dievo. mogus ilgisi Dievo, kuris paauk j buvim. Net per savo nuodm ir prarads panaum Diev, mogus lieka savo Krjo paveikslas.
Dievas pirmas paaukia mog. Nors mogus ir pamirta savo Krj ar slepiasi nuo Jo veido, vaikosi sav stab ar kaltina Diev, Dievas kiekvien mog nenuilstamai kvieia susitikimui su Juo maldoje. Maldoje visada pirmas su meile kreipiasi Dievas, o mogaus kreipimasis visada tra atsakymas.
Maldos tikrov tobulai apreik Jzus - odis, taps knu ir gyvens tarp ms. Jzus moko melstis pats melsdamasis. Daniausiai Jzus meldiasi nuoalume, slaptoje. Jzaus malda tai meils kupinas atsidavimas Tvo valiai ir visikas pasitikjimas, inojimas, jog bus iklausyta. Jzus kaip imintingas aukltojas priima mus tokius, kokie esame, ir ingsnis po ingsnio veda prie Tvo. Jzus moko savo mokinius melstis tyra irdimi, su gyvu ir itvermingu tikjimu, su vaiko drsa. Jis ragina juos melstis Jo vardu: Iki iol js nieko neprate mano vardu. Praykite ir gausite, kad js diaugsmui nieko netrkt (Jn 16,24).
ventoji Dvasia moko Banyi ir primena jai visa, k Jzus buvo pasaks, vadovauja ir maldos gyvenimui. Ji kvepia vis naujas maldas, nors ir ilieka tos paios maldos formos: laiminimas, praymas, utarimas, dkojimas ir lovinimas.
Kadangi Dievas laimina, tai ir mogaus irdis gali lovinti T, kuris yra visokios palaimos altinis.
Praymo maldoje meldiame atleidimo, iekome Dievo karalysts, o taip pat meldiams dl kiekvieno teisaus reikalo.
Utarimo maldoje ko nors praome kitiems. iai maldai nra rib. Ja meldiamasi net ir u prieus.
Kiekvienas diaugsmas ir kiekvienas sielvartas, kiekvienas vykis ir kiekvienas reikalas gali bti dingstis dkojimui, kuris, sujungtas su Kristaus dkojimu, turi upildyti vis krikionio gyvenim: U visk dkokite (1 Tes 5, 18).
Visikai nesavanaudika lovinimo malda kyla Diev; ji lovina J dl Jo paties, J garbina ne dl to, k Jis daro, bet dl to, kad Jis yra.
Maldos altiniai yra Dievo odis, Banyios liturgija, tikjimo, vilties ir meils dorybs. Banyia tikiniuosius ragina melstis nuolat; tam yra skirtos kasdiens maldos, Valand liturgija, sekmadienio Eucharistija, liturgini met vents.
Krikionikojoje tradicijoje yra inomos trys svarbiausios maldos gyvenimo formos: odin malda, mstymas ir kontempliacija. Joms visoms yra bdingas irdies susikaupimas.
odin malda, pagrsta mogaus prigimties kno ir dvasios vienybe, vidin irdies mald jungia ir kn. Tokiai maldai pavyzd duoda Kristus, kuris meldiasi Tvui ir savo mokinius moko Tve ms maldos.
Mstymas yra iekanti malda, kuri adina mint, vaizduot, jausmus, trokimus. Mstymo tikslas yra apmstom dalyk susieti su ms gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau pagal tikjimo dvasi.
Mintin kontempliacija yra Jz nukreiptas tikjimo vilgsnis, Dievo odio klausymasis, nebyli meil. Leisdama mums dalyvauti Kristaus paslaptyje, kontempliacija mus vienija su Kristaus malda.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos Kariuomens ordinariatas, 2003. P. 15.